Lietuvos paplūdimiuose, esant didesniam nei 3 balų bangavimui, gelbėtojai nedelsdami iškelia raudoną vėliavą, kuri reiškia tik viena: maudytis griežtai draudžiama.
Gelbėtojų patirtis rodo, kad dažniausiai skęsta ne tie, kurie nemoka plaukti, o tie, kurie pervertina savo jėgas:
1. Alkoholis ir azartas:
Didelė dalis nelaimių įvyksta apsvaigus, kai jūra atrodo „iki kelių“. Vaikų nepriežiūra:
Esant bangavimui, vaikus mažiausia banga gali akimirksniu įtraukti į gilumą – pripučiami ratai ar čiužiniai čia tampa ne apsauga, o papildomu rizikos faktoriumi, nes bangos juos apverčia arba žaibiškai nuneša tolyn.
2. Maudynės neoficialiuose paplūdimiuose:
Vietose, kur nėra gelbėtojų stočių, pagalbos prisišaukti laiku praktiškai neįmanoma.
Ką daryti, jei visgi patekote į srovę? Jei nepaisėte įspėjimų arba į jūrą įtraukė netikėta banga:
Nepanikuokite. Panika atima deguonį ir jėgas. Neplaukite prieš srovę link kranto. Tai dažniausia plaukikų klaida. Plaukite į šoną. Kadangi protrūkio srovės dažniausiai būna siauros, plaukimas išilgai kranto (lygiagrečiai jam) padės ištrūkti iš galingo nešimo zonos. Išsivadavę atsiduokite bangoms. Kai pajusite, kad srovė nebeneša į jūrą, leiskite pačioms bangoms jus stumti link kranto.
Išvada paprasta:
Jūra klaidų neatleidžia. Jei matote baltuojančias bangų keteras ir gelbėtojų bokštelyje plevėsuojančią raudoną vėliavą, geriausias pasirinkimas – grožėtis stichija iš saugaus atstumo ant kranto.
About the Author
Hi, this is a comment.
To get started with moderating, editing, and deleting comments, please visit the Comments screen in the dashboard.
Commenter avatars come from Gravatar.